- užremti
- užrem̃ti, ùžremia, ùžrėmė 1. tr. LL314, DŽ su ramsčiu prispausti, kad nebūtų galima atidaryti: Ažuremti SD1210. Užrem̃ti seklyčią J. Aš basliu spragą užrėmiau, kartį ten nuvilkau, užtaisiau J.Balt. Pirties duris tuojau tvirtai užrėmė P.Cvir. Spėjo pasislėpti malūne ir duris iš vidaus užremti K.Bor. Užùrėmė duris – o kaip tu beišeisi? Sb. Aš užremsiù duris Kdn. Užrem̃kite duris, kai eisit Jrb. Ar mes kiaulės, kad jūs mum ùžrėmėt? Žml. Jegu vysas (vysis), ti uždaryk duris i užrem̃k LKT159(Škt). Duris su geležiniais balkiais ùžrėmė Sch218. ^ Kad tau ažurem̃t visus galus, ko tu rėki! Arm. | refl. tr.: Skląsčio nėra, užsiremčiau [duris] Žem. Mano mieli vaikeliai, duris užsiremkite ir nieko į trobelę neleiskite K.Bor. ║ uždaryti, kad neišeitų: Gediminas su teta Petrone, surišę jį, užrėmė kambaryje J.Avyž. 2. tr. užgulti, prispausti: Staiga dvejetas jųjų (žvirblių) užremdavo krūtinukėm tas tą rš. 3. refl. pasiremti, užsikniaubti: Aš matau: moteriškė stova, užsirė̃mus veiza Rsn. Gale lovos mes stovim užsirė̃mę Kbr. Gali ant stalo rymot užsirė̃męs Jrb. Tavo panytėlė aukštajam svirnely, užsirėmus ant kraitelio, aisiai gailiai verkia NS357. Užsirėmęs prie lango išstovi valandas P.Cvir. Senis kūpso, užsirėmęs ant lazdos, ir žiūri į juodą savo šešėlį V.Bub. | Tą vatą an rankos laikau užsirė̃mus (prispaudusi) Jrb. 4. tr. užveisti, pasodinti: Ùžrėmiau sodą, t. y. naujį uždėjau J. 5. tr. priversti, prispirti: Ažùrėmė visa ką daryt Klt. 6. tr., intr. Rm, Mžš sumanyti, pasiryžti: Jis ùžrėmė eiti, t. y. pakilo J. Jau buvo užrėmę jį išmest Lp. Jis ùžrėmė statyti didelį klojimą Sb. Jei jų teip ùžremta, teip ir bus Ėr. Kolūkio pirmininkas ką užrem̃s, tą ir padarys Pg. 7. tr., intr. suspausti, suskausti: Teip ùžrėmė kažin kas, žodžio ištart nebegaliu Rm. Kažkas taip jai užrėmė širdį, kad kūkčiojimai smaugte smaugė rš. \ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti
Dictionary of the Lithuanian Language.